„Muzikos paslaptis ta, kad ji randa neišsenkamą išraiškos šaltinį ten, kur nutyla kalba.”
E.T.A. Hofmanas
Mes visi žavimės poliglotais. Neretai paklausiame naujų pažįstamų, pavyzdżiui, sutiktų keliaujant, „kokiomis kalbomis tu kalbi“? Ir tikrai retai tarp daugelio kalbų paminima muzikos kalba.
O juk ji – viena universaliausių pasaulyje.
Forume „Ateities muzikinis ugdymas“, kuris vyko 2023 m. sausio 30 d. Vilniaus J. Tallat-Kelpšos konservatorijoje, gimusiame bendradarbiaujant su kolegomis iš Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos, ir sulaukusiame labai didelio klausytojų susidomėjimo, doc. dr. Judita Žukienė prasmingai pabrėžė, jog tėvai, leisdami vaikus mokytis muzikos, dovanoja jiems dar vieną kalbą.
O kalba gyva tol, kol ji skamba mūsų lūpose, kaip ir muzika gyva tol, kol yra muzikuojančių, kol yra tų, kurie moko muzikuoti.
Muzika yra neatsiejama nuo lietuvių tapatybės. Lektorė priminė nenuginčijamus argumentus – Dainų švenčių fenomeną, Dainuojančią revoliuciją, valstybinės spaudos bei pirmosios lietuviškos knygos sąsajas su muzika. Muzika neatsiejama nuo lietuviškumo geno. O mūsų visų, kurie ugdome jaunimą, pareiga – mąstyti, kurti, projektuoti, tyrinėti ir planuoti, koks bus ateities muzikinis ugdymas.
Ką mes ugdysime? Kokios bus ateinančios kartos vertybės? Kas juos galės ir sugebės ugdyti? Kaip ir kur tai darysime ir kokį muzikinio ugdymo turinį kursime?
Visą muzikinio švietimo sistemą jungs bendras vardiklis – tvarumas, kuris vis labiau būtinas visuose mūsų gyvenimo ir išlikimo kontekstuose. „Ateities muzikinis ugdymas turėtų būti tikslingas, papildantis, efektyvus, inovatyvus, atsakingas. Kitaip tariant, jis turi būti tvarus“ – J. Žukienė.
Prof. dr. Rūta Girdzijauskienė, kalbėdama apie muzikinio ugdymo perspektyvas, pabrėžė, jog mes turime dabar planuoti ir galvoti, kaip ugdysime ateityje. Muzikos mokymas turėtų būti įtraukus, aktualus, socialus, neformalus, įvairialypis, pažangus ir pagarbus. Siekiama, jog muzikinis ugdymas kuo labiau integruotųsi į realų gyvenimą ir praturtintų bendruomenes.
„Ką norima įvesti į gyvenimą, tą pirmiausia reikia įvesti į mokyklą“ V. Humboltas.
Aukštos kokybės muzikinis ugdymas turėtų būti prieinamas kiekvienam asmeniui, nepriklausomai nuo jo amžiaus, lyties, socialinės padėties, geografinės padėties, rasinės ir etninės tapatybės, specialiųjų poreikių ir talento. Itin svarbu išsiaiškinti, kokie pedagogai gebės ir norės ugdyti ateities kartas. Tvarumas – vienis aktualus, nes viskas yra susiję – visuomenė, švietimo sistema, mokytojas, mokinys, mokykla.
Sonata Latvėnaitė-Kričenienė išskyrė vaiko teises ir ugdymo įvairovę ateities muzikiniame ugdyme. Nuo mažens vaiko aplinka, šeima, auklėtojai, mokytojai turėtų sugebėti įskiepyti muzikos pažinimo džiaugsmą, muzikavimo potyrį, kuris palieka neišdildomą pėdsaką asmenybės augimo kelyje, suteikdamas neaprėpiamas kūrybines galimybes ateities piliečių brandai.
Itin aktualią temą ir svarų praktinį tyrimą pristatė lektorės Rūta Kutraitė ir dr. Asta Kriščiūnaitė-Volbikienė, iškeldamos vertinimo sistemos problematiką muzikiniame ugdyme. Neretai vis iš naujo kyla klausimai – ar muzikos atlikimas gali būti vertinamas įprasta pažymių sistema? Ar vertinimas balais reikalingas visose ugdymo grandyse? Buvo pristatytas mokinių mokymosi vertinimas įvairiais pjūviais – filosofiniu, politiniu, tarptautiniu, metodologiniu.
Dr. Erimas Velička iškėlė aktualius muzikos ugdymo filosofijos klausimus. Pristatė dviejų muzikinio ugdymo filosofinių krypčių palyginimus – Music Education as Aestitic Education (MEAE) ir Praxial music Education (PME). Kodėl muzika yra svarbi? Kodėl muzikinis ugdymas yra svarbus? „Muzikinis ugdymas“ gali turėti keturias skirtingas prasmes, o muzikinio ugdymo tikslai apibrėžiami keturiais būdais:
Muzikos mokymas(is)
Mokymas(is) apie muziką
Ugdymas muzikai, vardan muzikos
Ugdymas muzika, jos priemonėmis
Muzika iš esmės yra žmogiškoji veikla, o muzikavimas – neverbalinė komunikacija.
Renata Kriščiūnaitė-Barcevičienė savo pranešime „Specializuoto ugdymo kartu su muzikos ugdymu programos: ugdymo realybė ir perspektyvos“ pristatė Lietuvos konservatorijų ugdymo programos aktualijas ir šiandienos galimybes, problemas bei lūkesčius, kurie iškyla mąstant apie ateities muzikinį ugdymą įvairiuose Lietuvos miestuose, regionuose. Apie specializuoto ugdymo prieinamumą bei aktualumą šiandieninėje švietimo sistemoje.
Itin prasmingus ir įvairius lektorių pranešimus vainikavo forumo diskusija, kuri neabejotinai iškėlė nemažai muzikinio ugdymo aktualijų, klausimų ir problematikos, skatino netolimoje ateityje, kuri ribojasi su dabartimi, susitikti ne kartą ir suprasti bei sau patiems aiškiai įvardinti – koks turėtų būti ateities muzikinis ugdymas, kaip jis bus vykdomas, kas ugdys būsimą kartą, kur ir kaip tai vyks ir koks bus muzikinio ugdymo turinys.
Kurti ateitį reikia dabar, nes „tikras menas aplenkia laiką”. R.Sen Polis
Teksto autorė – Dovilė Bagdonaitė
LMTA ir Detmoldo aukštosios muzikos mokyklos absolventė, Vilniaus Broniaus Jonušo muzikos mokyklos koncertmeisterė ekspertė.
